Sūnus, Septintasis

Jei iškeliauji į šį Pasaulį,
Geriau gimti Septynis kartus.
Pirma, degančiame name,
Antra, stingdančiame potvynyje,
Trečia, laukiniame beprotnamyje,
Ketvirta, prinokusių kviečių lauke,
Penkta, tuščiame vienuolyne,
Ir Šešta, tarp kiaulių tvarte.
Šių verkiančių kūdikių, nepakanka:
Pats turi būti Sūnus, Septintasis.

Kai turėsi kovoti, kad išgyventum,
Leisk priešui pamatyti Septynis.
Pirmas, nedirbantis sekmadienį,
Antras, pradedantis darbą pirmadienį,
Trečias, kuris dėsto nemokamai,
Ketvirtas, kuris išmoko plaukti skęsdamas,
Penktas, kuris yra miško sėkla,
Ir Šeštas, kurį laukiniai protėviai saugo,
Bet visų jų gudrybių nepakanka:
Pats turi būti Sūnus, Septintasis.

Jei nori susirasti Likimo Moterį,
Leisk Septyniems Vyrams ją persekioti.
Pirmam, kuris duoda širdį žodžiams,
Antram, kuris rūpinasi savimi,
Trečiam, kuris teigia esąs svajotojas,
Ketvirtam, kuris pro jos sijoną gali ją jausti,
Penktam, kuris pažįsta kabliukus ir sagtis,
Ir Šeštam, kuris užlipa ant jos šaliko:
Tegul jie dūzgia kaip musės aplink ją.
Pats turi būti Sūnus, Septintasis.

Jei rašai ir gali sau tai leisti,
Tegul Septyni Vyrai parašo Eilėraštį.
Pirmas, kuris stato marmurinį kaimą,
Antras, kuris gimė miegodamas,
Trečias, kuris braižo Dangų ir jį pažįsta,
Ketvirtas, kurį žodžiai šaukia vardu,
Penktas, kuris ištobulino sielą,
Ir Šeštas, kuris skrodžia gyvas žiurkes.
Du yra drąsūs, o keturi - išmintingi;
Pats turi būti Sūnus, Septintasis.

Ir jei viskas būtų buvę taip, kaip parašyta,
Mirtum už Sūnus, Septynis.
Pirmam, kuris yra supamas ir žindomas,
Antram, kuris griebia stangrią jauną krūtį,
Trečiam, kuris daužo tuščius indus,
Ketvirtam, kuris padeda vargšams laimėti;
Penktam, kuris dirbo iki soties,
Ir Šeštam, kuris tik į Mėnulį spokso.
Visas pasaulis bus Tavo antkapis:
Pats turi būti Sūnus, Septintasis.