Antra diena

Namai tuštėja antrą dieną.
Žemė — be pavasario,
bet tokia visai kitokia.

Netikėtai gavau dovanų pavežėti
seniai matytą brangų žmogų —
keletą malonių žodžių
įsidėjau į širdį.
Visur išsibarstę
vidurdienio saulės spinduliai.

Aš jai nežadėjau
savo senų įpročių.

Pradeda degti ugnis.
Ne ta, kuri viską ryja,
bet gydo ir valo.

Ir akių kampučiuose
nutūpia šypsena.
Pabunda klausa.

Ir aš —
pagaliau.