Vasario vidury

Vasario vidury užgimė siela
kaip žvakė, nenupučiama vėjo.
Atėjo naktis užgesinti,
bet išmokė nepriklausyti.

Todėl ji eina nešdama
šilumą lyg mažą ugnį,
kuria galima sušildyti
net svetimą žiemą.

Rytą skausmas pasakė:
jei likai – gali sukurti,
gali būti šviesa,
kai pasaulis ima griūti.

Ne iš naivumo – iš jėgos,
iš to, kas tavy neužgeso.
Nes kas perėjo tamsą,
tas šviesą neša iš vidaus.