*****

Tu kaip aš neramus debesis ar lietus
Kartais snaigė šalta kartais ledo kruša
Tu be galo skaidrus kol esi danguje
Bet į žemės delnus patenki visada

Gal vanduo nešvarus ir gal upė srauni
Bet į savo namus visuomet sugrįžti
Ir pavirtęs rūku kai kelionė trumpa
Gal ir aš taip einu ir krentu kai kada

Bet jei žemė plati mano vandenis koš
Aš tikėsiu esi ir ieškosiu vagos
Kaip be galo skaidrus kaip kelionė trumpa
Aš nuėjęs žmogus per giliai į save