Paspirtukas

Kibirkštis sušoka po nykščiu,
tu nusijuoki: na ką — lekiam šiandien?
Paspirtukas — mūsų dviejų kometa,
į gatves įsirašanti lyg vasara.

Po ratais šnara vakaro dulkės,
šaligatviai slenka lyg neužrašyti sakiniai.
Mes neklausiam, kur baigiasi šitas miestas —
mums užtenka, kad jis dar šviečia.

Greitis kyla, miestas tirpsta kaip ledas,
žibintai mirksi — žvaigždės per arti.
Tu sakai laikykis, atsakau laikausi —
ir vėjas neša mus taip,
lyg būtume viskas, ko šiai dienai reikėjo.