Ne kilogramais

Tu sakei: per naktį viskas pasikeitė —
vakar dar kėlei pasaulį viena ranka,
o šiandien dešimt kilogramų
jau kaip akmuo.

Bet, Tėti,
tavo stiprybė niekada nebuvo skaičiuose.

Ji buvo balse,
kuris pažįsta žmones,
kuris sveikinasi pirmas,
kuris prisimena vardus
ir sukuria tvarką kieme.

Ji buvo tavo pasakojimuose —
apie tarnybą, apie laiką,
apie darbą,
kuriame reikėjo stovėti tiesiai
net tada, kai viduje drebėjo.

Ir jei kartais nežinai,
ką pasakyti vaikams —
tai nieko tokio.
Tu vis tiek moki svarbiausia:
būti šalia.

Tu myli mamą taip,
kad be jos tau tamsu.
Ir man tai gražu —
nes tai reiškia:
tavo širdis dar gyva,
dar šilta, dar jauna.

Tėti,
jei kūnas šiandien lėtesnis —
tai tik kūnas.

O tu pats
vis dar esi žmogus,
kurio žvilgsnis yra namai.

Aš tave myliu.
Ir man nereikia, kad tu keltum šešiasdešimt.
Man užtenka,
kad tu esi.