Lėtai lėtai taip sninga.
Ar aš esu tau reikalinga?
Žvelgiu pro langą vieniša.
Tokia balta - galvoju - ši žiema.
Medžiai puošiasi kaip Angelai,
gal tu lauke, gal sušalai.
Man tik baugu, kad baltoje spalvoje,
gyvena minčių daug, kurių negalvoju.
Namai kaimynų - po sniegu pasislėpę.
O toj baltoje, nėra man vietos.
Krinta ir krinta snaigelės mažos,
tokios štai svajos paskutinės man gražios.


Krisčiukas Gudmonaitė



