Besmegenis

Ant sniego kalnelio
Anglinėm akelėm
Į tolius veizėjo
Oranžinę nosį
Įrėmęs į dangų
Dūmojo liūdnai
Kad šitas pasaulis
Ledinis ir šaltas
Ir vistik sudėtas keistai
Tik jis ledo grožį
Pajausti temoka
O paukščiai
Tik čypsi liūdnai
Kažko tarsi ilgis
Kažko tarsi laukia
Į dangų iškėlę sparnus
Bet šitas pasaulis
Vien tik ledo raštai
Sukaustytos upės
Ir vėjo šokiai sniege
Ir užgieda džiaugsmingai
Saulės kaitrai sušildžius
Nors mirtį vien neša jinai
Vėl atgims šis pasaulis
Kai dangus užsiblaus
Atsikurs karalystė ši ledo
Tiktai paukščiai liūdės
Susigūžę savy
Nesuvokdami tikro jo grožio