Gyvenimo saulėlydis

Jis negirdi ir nemato,
Jis senas, jis išalko.
Butas nemalonaus kvapo,
Įėjęs aš užduodžiu iš karto.
Šešėlis iš žmogaus teliko,
Ateitį užnugaryje paliko.
Kraupu man yra pagalvojus,
Mano ir tavo tolimas rytojus.
Bet laikas tiksi, jis ateis,
Bus greičiau, nei tu manei.
O gyventi vis tiek aš norėsiu,
Šiltą sriubą iš rankų, jam negailėsiu.
Varganas gyvenimo galas,
Neišvengiamas finalas.
Džiaugsiesi sriuba,
Už dyką pateikta!
Negaliu su tuo susitaikyt,
Vaizduotę savo pritaikyk:
Negi saulėlydyje aš ir tu,
Dalinsimės tokiu vargu?

Tarytum jie būtų paslėpti,
Jie yra, patikėk manim.
Šešėliai sename bute ir name,
Niekas jų nemato, jie tamsoje.