Lygiagretės

Toks baltas ir švarus
Pro langą laukas.
Kažkiek prisnūsta laiko,
Savo būtimi –
Dar nepralėkęs,
Spaudo nepalikęs... –
Nutįsta žvilgsnis miško kryptimi...

Sekmadienis lyg būtų –
Keliai tylus,
Kiek primena ligoninę rimtis,
Kurioj bet kas
Ir bet kada balsiau prabilęs
Arba seselė verianti duris...

Pažadina it paukštį –
Skubsta kurapkėlė –
Ar ji iš tikro,
Ar tik nerimas manyj... –
Per sniegą švarų atkartoja žvilgsnį,
Kuriam nei priedangos –
Tik vėjai keturi

Pavyti gali,
Gali suvarpyti –
Dar iki miško – toli toli...
Varpus matau –
Alsuoja šaltis atsipūtęs –
Be garso skambantys... –
It lauko
Viduryj...


2025-03-06