kartumas

įpilk man artumo
truputį -

būtų pasakius,
tačiau pasijuto pavargus
per daug, kad imtų
prašyti -

delnais jau vagotais
per nėrinius
rožių aliejaus
kvapą,
lyg tapant atspindį
visko
kas buvo
anksčiau

kiekvienas įėjęs
pajunta tą dvelksmą
akimirką -
laikrodžio žingsnyje gal

tas žingsnis visada
turės kulniukus
pakaltus, atrodo

linkio
grakštumas
trapus
atsispindi stikle -

porcelianinės pasakos
sakinys paskutinis -
cukrinė

šypsnis:
anksčiau -
tik svečiams.

rytą vėlyvą kavos
pupelėm traškės
malūnėlis ir radijas
gal, jei negarsiai

per skubėjimą
kartais kai ko
nepaklausi

išeisi ir tiek
kaip atėjus

dažnai priemenėj
grįžta į lūpas
kartumas kavos

susigūžia žvilgsnis
paspartintas
et kitąkart

ir laiptais
žemyn
ima leistis