Kalėdukės ir varvekliukai,
daužo su gniūžtėm ledukus
vaikuliukai mažuliukai...
Tai siaučia ir dūksta.
Statė vakar sniego tvirtovę,
o šiandien nuo ryto tik sniego kovos.
Ir jiems nerūpi šalna ir šarma,
ir ta žiemužė bevertė prabėgdama.
Sniego pūgos ir jų verkiančios akys.
Sako „Labanakt“ ir sakė.
O jie bėgo į pilį, kad ir kiek juos mamos barė,
Vaikuliukai mažuliukai, niekur neužkliuvo.


Krisčiukas Gudmonaitė


