Auksakarčio Žirgo ir zuikienės istorija 2 dalis

Aš išdykęs gėlių Varlius,
Auksakarčio Žirgo nebijau.
Kai tik jis kanopom beldė —
Šast! ant jo ir užlipau.

„Ei, pala! “ — sušuko vėjas,
Bet jau vėlu — mes pakeliui.
Per pievas, per žiedų karalystę
Lekiame su daina kartu.

Ei! Ei! — saugok gėles!
Ei! Ei! — juokas riedės!
Kur Varlius joja, ten žydi pievos,
Ten kanopos moka apeit žiedus.

Aš negriaunu, aš saugau,
Aš dainuoju žiedams vardus.
Jei vaikai pikti — aš pamokau:
„Grožis gyvas, kai jį saugai tu. “

O kai saulė ima leistis,
Aš nulipsiu tyliai pats.
Žirgas linktels — mes suprasim:
Draugystė — pats gražiausias ratas