Prabusti

Paleisti laivus į audrą nakties,
Išdaužyti langus sustingusios minties,
Saulę nuskinti nuo dangaus kraštų
Ir pavadinti ją praeitim be vardų.

Ištraukti kardus iš rūdžių tylos,
Sugriauti pilis, kur gyvena baimės šešėliuos,
Sudeginti tiltus, kur atgal nebegrįžt,
Kad liktų tik kelias- pirmyn arba klyst.

Ir kai griuvėsiuos nutyla kova,
Kai dūžta tyla it plona gija,
Kyla klausimas vienas- be melo, be rūko:
O gal visa tai- kad pagaliau prabusčiau?