***

Nebemoku  laike pagudrauti,
Lyg paukštelis ražienoj dygioj
Grudelius pabyrėjusius gaudau
Ir apaštalu būt nemanau.

Nemanau, kažin ko prigalvoti –
Tiek pasklidusio gėrio aplink...
Argi reikia dar rodyt ir šaukti,
Visą tai kad aš vienas matau.

Nepabrokisit – kiek pasitrauksiu;
Šitas laukas visus papenės,
Lyg delnai ištiesti – jis laukia,
Kad keliaujantys juo įtikės...

Kad pasiimdami – jam atiduosim,
Kad dalindami – gausim daugiau...
Kaip ir jam – mums paguodos ir duonos
Tartum meilės iš aukšto dangaus...