Apsestieji. Piterio radikalizacija

Scena X

Veiksmas Y

Piterio radikalizacija

Po Olovijos isrpevartavimo I scenos prieki ibega suplesytais marskiniais baltais paklaikes. Atsiremia I stala, nukrautais popieriais, su kommpiuteriu. Ziuri zemai atsiremes. Nusivalo asaras ir jis auditorijai.

Piteris (deuoja): Olivija... olivija… Uz ka? Kodel? Kodel sitaip, tokiu budu? Olivija, ka tu blogo padarei? Kaip jie su tavimi sitaip pasielge? Dieve… Dieve… Kur tu buvai, Dieve? Kodel tu leidai? Ir jie priverte mane ziureti! Kas per zmones? Kas per zverys? Olivija, tavo akys kai jie tau tai dare… Tu ziurejai mane kai tave niekino, o as I tave! Kodel jie pries tai neisdure man akiu? Kaip man pamirsti tai ka maciau? Jie mane laike  ir as buvau kaip vaikas silpnas…. Ar as daugiau busiu vaikas? Ar as liksiu vaiku? Ar as nusuksiu galva ir viska pamirsiu? As negaliu pamirsti kaip jie su tavimi taip elgesi. O ju juokas! Kad jus butumete isgirde ju juoka! As ko nors imsiuos! Taip, as ko nors imsiuos. Nieko nedaryti yra bailumas, tingumas ir atlaidumas. Tai butu paprasciausiai nemoralu. Moralinius klausimus as niekada nenagrinejau, bet blogio isikisimas I mano gyvenima, taip, blogio, priverscia mane svarstyti veiksmus, kurie butu atsakas I blogi. Nes blogio toleruoti negalima. Nes blogis per daug skaudziai smogia. O Olivija, tu cia didziausia auka. Del taves as imsiuosi veiksmu, nes niekas kitas to nesiims negu as. As negaliu palikti to valstybei, Valstybe yra nerangi ir silpna. Senai mes is jos nesitikim stebuklu. Galiausiai, mes vietiniai zmones ir esam valstybe, as esu vietinis zmogus, vadinasi as turiu pareiga imti veiksmu! Toleruoti situ juodu velniu (sako su neapykanta) negalima. O jeigu jie uzpuls nepilnametes? Kaip tevai gales pziureti I savo veidrodi, jeigu nesims veiksmu? Del Olivijos, del paugliu, del visu merginu, kurios nebegali vaikscioti laisvai saugiai gatvemis ir svesti gyvenimo po to kai tu guvuliu banga atpludo, kai musu valdovas atidarydamas jiems vartus apgavo mus, sakydamas, kad yra vieninga zmonija, kad jie musu broliai ir seses, mes jiems lygiai taip pat esam broliai ir seses. Pasakykit, kur brolyste, kai prievartaujama tavo drauge tau pries akis?! (isteriskai ir bejegiskai). Kad as zinociau nuo ko pradeti. Kad as rasciau bendraminciu ir pagalbininku. Vienas lauke – ne karys.

Markas: sveikas tautieti. Girdejau aimanas. Kazkas aimanuodavo uz juros, o dabar yra aimonuojama cia, musu tevyneje.

Piteris: Sveikas, broli tautieti. Deja, bet musu valstybes dienos visai aptemo. Musu gimtineje sviesios dienos vis trumpyn, o tamsios ir pavojingos naktys vis ilgyn.

Markas: aisku, tamsios naktys – juodu velniu metas. Jeigu tamsios naktys ilgeja musu salyje tai ir juodu velniu mase dideja. Girdejai, musiske ziniasklaida prognozuoja dar viena imigrantu banga.

Piteris: girdejau, kad kita ziniasklaida raso, kad uz juros sukils didziulis badas.

Markas: ta kita ziniasklaida man nerupi. Tu ziniaklaidu yra tiek daug, kad  nebesusigaudysi. Manau,, kad reikia sekti viena ta ziniasklaida, kuri tau prie sirdies.

Piteris: dabar mano sirdis pilna skausmo, siaubo, neapykantos ir kersto.

Markas: puiku, su pykciu ir neapykanta galima daug ka nuveikti, piteri.

Piteris: jeigu galeciau as tam Omarui, as jam… (sugniauzia kumscius)

Markas: o tai gali buti gero kelio pradzio. Girdejau, kad kalbejai, jog vienas su savim ne karys?

Piteris: taip, Markai, man truksta bendraminciu. Visi mano taip vadinamieji draugai sedi alfa soc tinkle ir raso zinutes vienas geresnes uz kitas, bet susede bare prie stalo, man uzvedus tema, kad uz olivija turi buti atkerstyta ir kad taip negalima elgtis musus tevyneje, ji tokiu dalyku neregejo niekuomet, jie pritaria, bet po to sako “ka piteri mums daryti? Greitai rinkimai ir balsuosim uz ka reikia, taciau mes nestovesim su plakatais gatveje – mums praprasciausiai geda. Ir prie riausininku nesijungsim nes ten brutualu ir purvina – ne musu stilius.

Markas: pyktis jau verziasi pro krastus piteri ir niekas, kartoju niekas jo nesustabdys. Nes musu visagale, sakau su pasaipa ir tarp kabuciu, valstybe su savo beviltiska politika lyg dazytu kiaule lupdaziu ir mums bandytu irodyti kad ten – merlyn monro! (juokiasi)

Piteris: Link kur lenki, Markai?

Markas: paimkim vadzias I savo rankas.

Piteris: Kaip?

Markas: Sakiau tau, kad pytkis vslstybeje tarp musu zmoniu verziasi pro krastus. Taigi, bendraminciu galima rasti visur.

Piteris: Kartoju, link kur lenki?

Markas: omarus megsti?

Piteris: taip.

Markas: megsti ziureti, kaip jie verda

Piteris: omarus as uzmusu pries isverdamas

Markas: o… kaip tavo drauguzio Ahmedo drauguzis Omaras?

Piteris: as ji dumais geidziu paversti

Markas: pshhh… (rankom rodo sudegima)

Piteris: Taip, bet tik Omara. Ir jo bendrus. Bet kiti - juk zmones, ar as klystu?

Markas: atverk akis, jie I zmones nepanasus! Paziurek kaip atrodo! Paziurek kaip elgiasi!

Piteris: Ten vaikai…

Markas: nu ir kas? Uzauga ir buna kaip tevai

Piteris: na, gal ir tiesa sakai….

Markas: jeigu tavo kambaryje prisikaupia siuksliu, ka tu darai?

Piteris: issikuopiu

Markas: o tam reikia ko?

Piteris: sluotos!

Markas: bingo, drauguzi. O mes tokia sluota uzkursim, kad maza nepasirodys

Piteris: Pirmyn I praeiti?

Markas: taip! Vel gyvensim ir busim didus kaip proteviai. Jie visai gerai gyveno. Ar tu pasiruoses?

Piteris: Grizti I praeiti? Ar tai imanoma?

Markas: Zinoma, kad imanoma. Tereikia valios. Valios valios ir dar karta valios. Su valia – viskas imanoma.

Piteris: Tai, kad musu mieste, net siuksliu isvezimas tinkamai nedirba.

Markas: Patikek, pyktis, tarp musu zemes zmoniu baigia issiversti pro krastu. Ir pyktis isves visas siuksles ir musu miestu ir salies.

Piteris: taip, negaliu pamirsti, ka jie padare Olivijai.

Markas: tuomet imames darbo!

Prieina prie satalo nukraitais popieriais ir su kompiuteriu. Markas rodo pirstu I popierius.

Markas: Turime zmoniu slaptosiose tarnybose. Vienas ju buvo apiplestas gatveje musu broliu, kabutese. Is vieningos zmonijos tarpo, kabutese, kai ejo I darba. Gera guza gavo. Ir tas guzas. Piteri, mums labai pades. Dabar jis musu puseje. Siuo metu vyksta karas musu zemyno pakrastyje. Ten cirkuliuoja daugube ginklu. Tau idomu?

Piteris: Baugina, bet taip, idomu.

Markas: Tai va, kitoj zemyno puseje turime turtinga sugar daddy. Sis sugar daddy puikiai mus supranta ir visom keturiom prisieke mums padeti. Jis sumokes uz ginklus. Tereikia juos atgabenti per siena ir kad aptektu I reikiamas rankas.

Piteris: kaip tu atgabensi I musu  sali toki kieki ginklu?

Markas: Valstybes valdovas uzsiemes reputacine kova. Kaip ir visi jo pakalikai. Stengiasi isklikit tam, kad prastumtu mums vietiniams zmonems tai, kuo seniai mes nebetikim. Jo zvilgsnis kitur ir net nenutuokia kas artinasi, kvailys!

Piteris: o ginklu kontroles tarnybos salies? Argi jos nepastebes nieko?

Markas: Sakiau, turime savu zmoniu. Jiems jau sotu musu valdovo politikos. Jie jau mus supranta, kaip ir mes juos: kova neisvengiama, kas pirmas smogs, tai laimes.

Piteris: Visa tai – labai pavojinga

Markas: Pamirsk sauguma. Pasaulis toj sugrius. Zmogus zmogui – vilkas. Isliks stipriausi.

Piteris: ziauru.

Markas: Taip, bet pasaulis, piteri, yra ziaurus. Testipriausi zverys telaimi! Mes liutai, jie – mesa. Jie - Pasaulio atmatos. Mes – melynakraujai! Manai jie turi sansu pries mus? Ju salyse zmones net be tualeto apseina!

Piteris: jie zino, kaip atrodo karai…

Markas: Mes irgi zinom. Paziurek I musu praeity – karas po karo. Slove stipriausiam!

Piteris: as ziuriu I dabarti…

Markas: O as ziuriu kas jie tokie yra ir ka jie daro. Apiplesimai, prievartvimai. O kas svarbiausia – nei vieno musu vietinio veido sitame purviname miesto rajone! Tu paziurek I sitai

Piteris: man gaila tik Olivijos

Markas: bus uz ja atkersyta

Piteris: bus

Markas: man tokia kalba patinka! Uz zeme, krauja ir garbe!

Piteris: Taip, markai. Uz zeme, krauja ir garbe. Einu su  tavimi. O su kuo gi daugiau? Neturiu su kuo.