Apie didelį langą

Tik vieną kartą metuose matau mažą mergaitę.
Ypatingais atvejais, kelis.
Šiais metais, netvėriau iš laimės, suskirsčiau šiaurės pašvaistes pagal širdelės stygų virpesių dažnį, tačiau rodos, jog ne pagal tą pačią muziką ji sutverta.
Atlapojau langą, išsiuvinėtą šypsniais, kurie tikėjausi atplukdys namo.
Šviežias oro gūsis ir kažkas užrito akmenį.
Pavargau būt sizifu, o dabar, rodos, finišo tiesioji, ir ta maža mergaitė nepasirodė, o jau gili naktis, nepabus.
Ant angstreminės snaigės tirpsta viltis, jog sutiksiu ją kitais metais, nes tik vieną kartą metuose matau mažą mergaitę.