Prisnigo vakaras

Prisnigo vakaras. Tyloj taip balta
Ir ta šviesa net perregima naktį, -
Užvilko laikas žemei šviesų paltą,
Kad eidamas galėtum neapakti.

Brendu į baltą šviesą - temsta,
Nėra šešėlių - išbalino tamsa,
Lengvutės snaigės lyg užburtos krenta
Ir nejučia pakyla man ranka.

Žegnoju pirštais baltą nakties šviesą,
Gal tavo žvilgsnis apvilktas žiemos,
Kartu su snaigėm galbūt jį paliesiu
Ir vilksiuos baltu apdaru tylos.

Prisnigo vakaras baltos šviesos tarp pirštų,
Jo siluetus - išbalino tamsa,
Tarp jos šviesos tavęs ieškosiu išsiilgus,
Brendu į naktį, - nors ji baltai akla.