Tu vistiek man esi

Auksaspalvių beržų šlamesy
Supsis, supsis ant rankų rudens
Vėjo baso garsai palikti,
Kol beržynuose saulę sugers

Ir šlamės prisipildę šviesos
Ant rudenio rankų auksinių,
Liks dienos, liks nakties sutemos
Ant raštų šalnos pirmutinių.

Žemės kraitėj jau pilna rudens, -
Nuogo vėjo garsai beržuos supas,
Man akimirką pasivaidens -
Tavo šypsena rudenio lūpom.

Klevuose rausta rudenio skruostai
Nušalnotų rytų aušroje,
Savo šypsena rudenį glostai,
Kad man būtų šilčiau širdyje.

Aš dabar supratau - ruduo keisis
Auksaspalvių beržų šlamesy,
Man visur tavo veidas vaidensis
Su šypsena vėjo glėby.

Net jei niekas daugiau netikės,
Nesvarbu, - tu vistiek man esi, -
Bekrintantys lapai šlamės -
Vėjo gūsy, rudens šnabždesy, -

Visur, visur tik tu man esi...