O mano saulė tavo akyse…
Mano mintys ir svajonės beprasmiškai
Aukštai su vėjais nardo danguje…
Nerimastingai plaka krūtinėje širdis,
O akys saule spindi visada…
Su saule tarsi gyvenu…
Akis atmerkti aš bijau!
Užmekiu stipriai ir laikau,
Laikau akyse saulės spindulius karštus…
Ėdrusis vėjas bando juos nugvelbti vis…
Takais tarp pievų pramintų –
Auksinės saulės spindulių takais
Vejuos tave, tiktai tave…
O, mano amžinas gyvenime…
Anksti man saulė teka visada,
Kaskart anksčiau, kaskart gražiau…
Yriuosi aš per šitą aukso rytą,
Sutikti pievoj, tarp gėlių auksinių,
Eglyno seno pakrašty, tave…