Širdies ruduo

Aš norėčiau visus jausmus
Į taurę vieną supilti,
Kad meilė ir džiaugsmas kartu
Galėtų man sielą raminti.

Bet meilė kaip vynas svaigus
Greit degina, greit ir praeina,
Tad supilkim į taurę jausmus
Ir išgėrę dainuokim už meilę.

Maniau meilė pavasarį gims
Ir nušvis kaip aušra žvaigždėta,
Visą žemę ir širdį užpils
Svaigia šiluma išmylėta.

Bet ji buvo žvaigždė tolima,
Tad paleidau su rudenio vėju
Tegul liejas į lietų daina,
Nes į širdį ruduo man atėjo.

Žiemą tyliai mintis skandinau
Žingsniuos jos balta, balta gatve,
O pavasarį ir vėl maniau,
Kad meilė pražydus sode.

To žydėjimo gerti nespėjau
Ir dabar tikrai aš supratau,
Kad meilės visai neturėjau-
Tik savy tuos jausmus skandinau.

Tad supilkim į taurę jausmus
Ir gerkim, kol jie mus svaigina,
Ir mylėkim kas džiugina mus,
Kai ruduo per pus širdį dalina.