Žiūrėjo į žvaigždes rytas

Raštelis ant stulpo
"Visi jie tokie"
Pasiramščiuodamas
Praėjusiu pirmadieniu
Nueina prigulti
Amžino poilsio ties
Niekuo neatmatuojamais
Dangum, žole ir vandeniu.
Išblukęs stalas
Tušti prisiminimų stalčiai
Sugirgžda prieš pabyrant
Paukščiams nuo stogų
Vaiskus ir kiek pablukęs
Mėnulis atsiduoda nevilčiai
Per naktį surūdijęs
Rytojus atsiduoda vynuogių smogu
Aš pasižiūriu į žvaigždes ir nueinu...