Pakelk akis į dangų

Surinksiu lūpom tylą,
Paleisiu ją į dangų
Te lekia vėju į plačias erdves,
Kur angelai tik kyla
Ir nuneša ant rankų
Visas tylas, viltis ir svajones.

Ir jos tegu ten sklando,
Lietum tegul išlyja,
Te išplaukia į vandenis plačius.
Vistiek nėra joms  kranto,
Jei remiasi į tylą
Ir lūpom liečia angelo pečius.

Bet jis tavęs neranda,
Nes tu juk pasiklydusi
Meilė - nepažinusi manęs.
Tyla nuo lūpų skrenda
Tik angelus išvydusi
Ir kyla į neatrastas erdves.

Pakelk akis į dangų
Į kitą pusę kranto -
Tyla bučiuoja angelo pečius.
Jis nešasi ant rankų
Mane, tavęs neradusią.
O Meile  -  bent užklystum į svečius.