Kaip mes įbrendam į meilę,
lyg į jūrą,
paskui sūrią bangą,
paskui saulę.
Užburti bangų mirgėjimo
ir muzikos,
mes nebijom nebegrįžt į krantą.
Kaip mes drąsiai žengiame
į nežinią,
nesvarbu, kad vėjas pėdsakus užlygina.
Ir pilis gražiausias jūra atima,
lyg nebuvo nieko,
tik saulėlydis.
Mes išplaukiame į meilę,
lyg į jūra,
išsilankstę laivelius iš popieriaus.
Neša mus svajonės
ir tikėjimas,
kol neatūžia banga lemtinga.
Mes taip trokštame, kad mus mylėtų...