Nebūk mano

Nebūk mano bernas, nešaukiu tavęs iš Egipto,
Nevesiu tavęs per jūrą išskeltą, basom.
Nesi Mozė, ir aš tau ne Izraelio minia,
Nepasiilgau dykumos ir tavo įsakymų.

Nešauk manęs vardu, nes tokio neturiu.
Ne šventas tu, tik žmogus su noru valdyti.
Nešoksiu prieš tave kaip Dovydas prieš Sandoros skrynią,
Ir nelauksiu tavęs kaip paklydusio, purvino sūnaus.

Nebūk mano bernas, nei Mozės šešėlis,
Nei Jobo kantrybė, skausmu matuotas gėris.
Aš ne tavo dykuma, ne pažado žemė tylioj nakty,
Ne aš tau maną verkiančio dangaus vartai.

Aš nebūsiu tavo bernas - su varpomis rankoj,
Ne Marija tylinti, kad vykdytum savo valią.
Nenešiosiu tavo kryžiaus per savo Kalvariją,
Ir nelauksiu grįžtančio prie slenksčio basomis.

Nebūk mano bernas - aš nesu tavo bažnyčia,
Nešventinsiu mūsų lovos maldom, kurių tu pats neištari.
Nebūk tas, kuris reikalauja aukos,
Kai Avinėlis jau seniai išpirkęs viską krauju.