Rašyk
Eilės (79353)
Fantastika (2351)
Esė (1606)
Proza (11105)
Vaikams (2739)
Slam (86)
English (1206)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aš niekad nemokėjau sakyti komplimentų.
Jų vengiu iki šiol – kaip blogas tėvas alimentų.
Jei būtų gyvas padarėlis mano komplimentas,
Tai – visas susivėlęs ir mėšlu truputį apkibęs…
Priverstų stot į eilę pedagoges ir net siuvėjas
Pas gerą psichoterapeutą – jei būtų jį girdėjusios.

Todėl aš vyriškai laikau kietai sučiauptą burną,
Geriau įkišti mano komplimentą į sandarią urną.
Arba rūsy tamsiam, užpylus kalkėmis, užmūryti –
Nes tai ne paprastas žvėris, jis – dažas rudas.
Keliauja nesustabdomai per moterų naivių ausis,
Sukeldamas vien šleikštulį – lyg virškinimo dujos.

Ne kartą aš bandžiau išmaudyti jį ir sušukuoti,
Į švarų audeklą, lyg kūdikį brangiausią, įvynioti…
Bet vos ištrūksta jis į orą – iškart purve išsivolioja.
Išsprogsta akys jam pajutus neribotą laisvę.
Lyg kipšas dūksta jis zigzagais turgaus aikštėj.
Todėl slepiu aš tą kenkėją nuo visuomenės –
Geriau tyla, negu bereikšmis sapaliojimas.
2025-07-10 15:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-10 22:27
Alicija_
Klaikiai baisus ir įtaigus eilėraštis. 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-10 21:34
Mėnulio ragana
Pritariu - geriau tyla.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-10 15:30
Eglė Tamsgirytė
5 alimentai jums.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (2)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą