kai būsi miręs

Kada, brolyti, tu suprasi, kad esi jau miręs?
Kai šalta pirštams bus, o jų nešildys oras iš krūtinės.
Ir žmonės su išbalusiais veidais kvies eit kažkur jais...
Ne kojomis - tiesiog skriste: vandens paviršium ir laike.

Kada, brolyti, tu suprasi, kad esi jau miręs?
Kavos išgerti niekaip nepavyks tau kasrytinės:
Pupelės vis byrės iš kiauro ir bespalvio delno...
Vairuotojai jau nepypsės per ištisines šaudant.

Kada, brolyti, tu suprasi, kad esi jau miręs?
Kai veidrodyje sau jau neatrodysi užtinęs.
Ir po pietų nenardysi tarp tarpdančių su liežuviu.
O vakare vaikams sumigus, neliesi jau žmonos krūtų.

Kada suprasi, broli, kad esi jau miręs.
Tau gėda bus už tai, kad gyvenai tarsi užmigęs.
Kad vienetus deliojai po kitų eilėraščiais.
Bei pavydėjai talento žmonių ir neskleidei savų idėjų.