ant bėgių prakaitas [asmenybės [susi]laužymas]

vakarais būdavau recesyvinis,
užsidegdavau patamsius,
nubraukdavau (plačiai) ašarotom rankom
į nematomą naktį užuolaidas,
atsiverdavau vienas ant kito
blizgantiems langams, šlapiai sulipusiems
su prakaituotom,
neišryškintom dienos fotojuostelėm, -
spragilais suplakdavo
klykiantys nuo tuopų .. .
su juodvarniais plūsteldavo
sutvarstyta šiluma, -
priepuoliu į dvokiantį
palėpės gyvulinį vagoną.

paskui juos paleisdavau putotas mintis
ir po vieną nešdavaus už trigalvės kojelės,
susiuvinėtais snapais į kambarį su'rytu;
skusdavau tėvo peiliukais,
šalčiu permirkusiom, supelijusiom rankom
darydavau mažytes operacijas,
kol pagalve prilipdavo naktinis trupinys
ant surūdijusio, modernaus mano individualizmo
ir ratai sukdavo apie galvą elektros lemputes
su barškančiom varnų akytėm,
paleisdavo jas nuskustas į lopšį,
o nuogų, nedozedoruotų sparnų plakimas
                              tik tak
[tik] tada norėjau apsirengti
kiekvieną, kas užeis,
nes kai susprogdinau savo peteliškei stuburą,
mano svajonė buvo tankas su burna.

kai įstojau, vakarais pastatydavau
tuščius butelius prie barako,
įsmigdavau šakom į tuopas
ir svajojau nebeklykauti <balta varna>
prie savo lango.



recesyvinis - iš pažiūros išnykstantis požymis