Tu ateiki

Tu ateiki manęs apkabinti,
Kai purienų geltonis sūpuos
Saulę, neš žieduose nuskandinti,
O ant skruostų raudoniu putõs.

Kai aplinkui tiek daug violeto
Iš alyvų, jų kvapo svaigaus
Prisigėrus diena tirps iš lėto.
Tu ateik, paprastai prisiglaust.

Kai kaštonuos užsidega žvakės,
Matos šokis liepsnelių šviesos
Ant jų tupias  ir dega plaštakės.
Tu ateiki,  kol jos dar plasnos.

Tu ateik apkabinti manęs,
Kai žiūrės akys neužmirštuolių,
Jose visas dangus te nuskęs,
Kuris upėmis pievas nuklojo.

Apkabink - prisiglauski. Iš lėto
Tirps diena ir tave paskandins
Glėbyje to svaigaus violeto
Skęs dangus, nes žieduos nebetilps.