Pavasaris sodų bendrijoje

Kaip Senė laimėjo šaškių konkursą

Senė badavo jau kelinta diena.
Vasaros pradžia – pilkos sodo vagos.
Tik paryčiais obelys baltai nusijuokia. 
Tarsi po vestuvių išdžiaustytos nuotakų suknios.
Lyg iš vestuvių pabėgusi nuotaka pasislėpė tarp  nusilpusių senų sodo bendrijos moterų.
Sodo bendrijoje šaškių konkursas.
Po žiemos gyvi renkasi sodo pirmininko verandoje žaisti šaškėmis.
Dauguma, tokio amžiaus, kad matę socializmo žlugimą.
Sėdėjo ir tokių, kurie tik vakaro prisiminimuose pjaustė lenkiškus lašinius.
Dabar visi badavo. Tiek vyrai tiek moterys.
Pirmininkas  ėmėsi priemonių badą įveikti paskelbdamas:
“ Visų neišmaitinsiu, bet trys kurie laimės šiame šaškių konkurse - pamaitinsiu ir duosiu išgerti. Prašau nesigrūsti ir nestumdyti. Skirstysiu poras pagal tai kiek dienų badaujate”
Pirmoji pora moteris badauja antra savaite, o vyras tris dienas, bet labai silpnas, vos laikosi kepurė ant galvos.
Antroje poroje tiek vyras tiek moteris šiaudo burnoj neturėjo jau savaite.
Trečioji pora du vyrai, kurie badavo vieną dieną.
Toliau sekė nebadaujančios poros.
Vyrai  apsirengę šiltomis apatinėmis kelnėmis, o moterys kaulėtas kojas apdengusios kupranugario vilnos pledais.
Pirmininkas pakelia kreivą dešinę ranką.
“ Pirmenybių žaidėjai - atsakingai darykite ėjimus. Kiekvienas jūsų ėjimas - turi pasekmes. Paprasta juoda- balta lenta ir figūrėlės tampa puikia terpe auginti ne tik mąstančius, bet ir  lyderius. Turiu jums palinkėti sėkmės.. ”
Senė, kurios veidas iš bado buvo panašus į saulės ištirpintą zefyrą, atsisėdo į kėdę prieš vyrą vardu Arvydas,  pamėlusį iš bado.

„ Atneškit man  arbatos su kumpiu ir lašinių.
Kitaip man protas nepadės laimėti”
Jai buvo griežtai atsakyta.
“ Negali - nežaisk”
Senė parodė jiems įspūdingo plonumo špygą.
Susijaudinęs Arvydas  iš bado  lingavo, kaip linguoja raudonomis uogomis aplipęs šermukšnis.
Senė padarė du ėjimus ir, suprato, kad sąžiningai turnyro nelaimės.
“ Kas čia smirdi? ” - netikėtai paklausė Senė.
Arvydas krūptelėjo ir ėmė uostyti viską aplink. Jokio baisaus kvapo nebuvo.
Pasinaudojusi sumaištimi, Senė nuėmė nuo lentos tris baltas šaškes.
Pati ji žaidė juodomis figūromis.
Kol kas kova buvo apylygė.
Arvydas nepastebėjo dingusių figūrėlių  ir kurį laiką galvojo apie žaidimą.
“ Ar girdi? Ar tu girdi? ” - erzinančiai garsiai sucypė Senė.
Arvydas apsidairė.
Lentoje liko vis mažiau baltų figūrėlių.
Teisėjas pastebėjo Senės triuškinančią persvarą.
Arvydas buvo įkalbėtas pasiduoti.
Senė sulaukė kito varžovo: storuliuko juodu megztuku, plačiai pamušta akimi.
“ Silvijus” prisistatė storuliukas.
Susikaupti jam nepasisekė.
“ Kas čia? ’ sušuko jis, nes kojos telkšojo gilioje baloje.
Senė išstumdė jo šaškes, kol jis žiūrinėjo sau po kojomis.
Visi buvo nubausti  už išsiblaškymą, už silpnaregiškumą, pagaliau už skystą pasipriešinimą.

Senė laimėjo lėkštę geros sriubos.
Kada ji pamatė gelsvu taukų sluoksniu spindinčią saulės  šviesoje sriubos lėkštę nugalėtojui, ji užsimerkė ir ilga seilė nutįso jos lūpų kampais.
Jai davė seną, bet gilų šaukštą.
Srėbė  kaip tikra nugalėtoja, vos sulaikydama tekančias į šaukštą seiles.

Greitai visi ėmė šaukti, kad Senė  sukčiavo.
Kvatojosi senė tiesiai pirmininkui į veidą.
O sąžiningiems šaškininkams liko tuščią išlaižyta lėkštę.