Sibiro tremties prisiminimai-17

Sibiro tremties prisiminimai-17
 
1952 metų  vasara, Antanas ganydamas galvijus stebėdavo  dangų ir  pagrindinį vieškelį -Kanskas-Abanas.  Jis prisiminė kaip šiuo vieškelių jis su visais tremtiniais  atvyko iš Lietuvos, svajojo, kad ateis diena kai  važiuos juo atgal į Lietuvą. Vieškelis nebuvo apkrautas transporto- per dieną nuvažiuodavo vienas kitas autobusiukas, brezentu dengtas sunkvežimis lydimas amerikietiško „Džipo“, vienas kitas vikšrinis traktorius vilkdavo rastais pakrautas priekabas ir vietos reikmėm skirtos kolchozo ir gyvenvietės buičiai skirtos mašinos. Kad ir kaip būtų keista, vis tiek pasitaikydavo, kad  mašinos pertrenkdavo koki laisvėje bėgiojantį paršelį. Vieškelis ir dangus  buvo stebėjimo objektai kurie domino  Antaną. Viską matė kas vyksta lėtai slenkančiame laike. Buvo įdomu stebėti dangų ir vieškelį, nes čia kartais vyko įdomus dalykai. Šią vasarą, stebint dangų, matė kaip iš vakarų į rytus, aukštai danguje, skrisdavo 13-15 lėktuvų-bombonešių eskadrilės. Bombonešius lydėjo pora naikintuvų. Naikintuvai manevravo ir neleido bombonešius išsisklaidyti, derėjo  laikytis rikiuotės, kad nenuklystų Ameriką. Jie drausmingai skrido į rytus, bet niekada negrįždavo.
      Vieną vasaros popietę, Antanas pamatė, vieškelių, nuo Kansko, atvažiuojant kelių mašinų vilkstinę. Priekyje, atvirame „Džipe“ sėdėjo nei tai pulkininkas, nei tai generolas-ant kelnių lompasų nesimatė. Prieš  gyvenvietę, vilkstinė trumpam sustojo. Iš dengto sunkvežimio iššoko būrys ginkluotų kareivių, kapelmeisteris ir keletas dūdoriu. Dūdoriai  išsirikiavo priešais sunkvežimį ir prapūtė dūdas. Sunkvežimyje buvo patalpintas obeliskas su žvaigžde ir raudonas atviras karstas. Paskui sunkvežimį išsirikiavo į koloną dvylika ginkluotu kareiviu.  Šautuvus su žibančiais durklais užsidėjo ant peties ir pakėlė dešinę koją Dūdoriai užgrojo laidotuvių maršą ir kareiviai, lėtai kilnodami kojas, pajudėjo. Procesija judėjo lietai Abano gyvenvietes pagrindinę Sovietskaja gatve į gyvenvietes  kapines. „Tikriausiai didvyris, kad taip iškilmingai“-pagalvojo Antanas. Pakelyje procesiją stebėjo ir lydėjo susirinkę gatvės vaikai. Po valandėlės pasigirdo trys salvės.  Kapitonas, o gal majoras-lakūnas „sugrįžo“ į namus iš Korėjos karo. 
  Apie šį karą nebuvo skelbiama, - tik pasiekdavo nuogirdos, kad Rytuose, Korėjoje ir Kinijoje vyksta socialistinė revoliucija. Plačiau apie tai rodydavo kinų gamybos propagandiniuose filmuose. Rodydavo kaip kinai pergalingai kovojo su Čiang Kai-Ši ir  Kuoming-Tango maištininkais- socialistinės revoliucijos priešais. Stalino draugas Mao Zedongas baigia sunaikinti  maištininkus ir visoje Kinijoje bus kuriamas Komunizmas. Pastoviai, per radiją ir per paradus įkyriai skambėdavo maršas; „ Rusas ir  kinas- amžini broliai“. Pagaliau, po Stalino mirties,  Kinijoje  Laimėjo Mao Zedongas  komunistai, - paskelbė apie  Didžiąją kultūrinę revoliuciją. Čiang Kai Ši ir  Kuoming Tango maištininkai paliko žemyninę Kiniją, išsilaipino  Taivano saloje kurti nepriklausomą demokratinę Kiniją.  Korėjos karas tęsėsi–karas tarp Jungtinių Tautų (ypač JAV) palaikomos Pietų Korėjos ir Kinijos bei Tarybų Sąjungos palaikomos Šiaurės Korėjos, nuo 1950 m. birželio 25 d. tęsėsi  iki 1953 m. liepos 27 d. baigėsi paliaubomis, tačiau taikos sutartis lig šiol nėra pasirašyta. Ties 38 paralele buvo nustatyta demarkacinė juosta kur atskyrė Šiaurės ir Pietų Korėjas. Žuvo apie 1, 8 milijono korėjiečių, 1 milijonas kinų, 54 tūkstančių amerikiečių. Kiek žuvo sovietų kareiviu neužfiksuota. Galimai jų nežuvo- galima, nes Korėjos kare sovietai kariavo su naikintuvais ir bombonešiais. Todėl, žuvus vienam -antram, galima ir grąžinti į gimtus namus, palaidoti kaip didvyrį. Kiek žuvo eilinių kareivių rusai neskaičiuoja.
      Tremtiniai nekantriai laukė permainų. Pranešimai per radija teikė viltį ir nerimą. Maskvoje, Kremliuje vyko valdžios perėmimo karštinė. Pavardės: Berija, Malenkovas, Bulganinas, Žukovas, Chruščiovas -kas bus  įpėdinis?  Valdžioje brendo perversmas.  Visi bijojo Berijos. Jis,  netikėtai, išleido įsakymą paleisti iš lagerių kalinamus kriminalinius ir dalinai politinius kalinius. Kremliuje, Berijos bendrinikai sunerimo.  Malenkovas su  Chruščiovu perėmė SSRS valdymą. 1953 m. liepą Lavrentijus Berija buvo suimtas, apkaltintas valstybės išdavimu, sadizmu, mergaičių, moterų prievartavimu ir, pagaliau  svarbiausiai, -tikras cholera- Britanijos šnipu. Pirmasis asmuo po Stalino turintis realią galią, trukdė formuoti ir patvirtinti Kremliuje atnaujinti  Polit-biurą-  pasiruošti XX partijos suvažiavimui, Dėl šventos ramybės, rudeniop, Berija buvo sušaudytas.