Juodos spalvos odinis senas Švarkas. Su keturiom skylėm ir įpjovų žymėm. Kiek kartų jis apsaugojo nuo peilio dūrių… Išmargintas jo pamušalas kruvinom dėmėm.
Visur išplyšusios kišenės. Kažkur ten barška centai viduje. Megzti rankogaliai praėjo savo kelią. O sagos išsitampiusios lyg sraigių akys... Prasprūsta pro per dideles sagų landas.
Ilgai kabojo Švarkas spintoj. Nustumtas pačiame tamsiausiame krašte. Randuotą veidą bučiniais į skruostus švelniai gydė. Ant kelių sėdinti baisaus žmogaus meili, maža dukra.
Atrodo, metai bėgo ir randai sugijo. Bet švarkas juodas šiąnakt ant žmogaus. Kastetas, rankoje sugniaužtas ginklas be leidimo… Išėjo Juodas Švarkas parsivesti vyro sumuštos dukters.
Taip, gogo, tai yra eilės. 4/5/4/4/ eilės stulpeliuose. Eilutės tvarkingos, laikomasi struktūros, kad visos eilutės stulpeliuose yra ilgėjančios. Tai galėtų būti laikoma ir autoriaus vizitine kortele.
Taip, gogo, tai yra eilėraštis, kuriame aiškiai matosi jo struktūra ir jaučiamas rimas, atskleidžiamas pasakojimas, kuriama atmosfera ir erdvė interpretacijai.
'Atsiprašau, kad rašau komentarą, bet čia ne komentaras, o labiau klausimas. Ar vieta tokio tipo kūriniams būti grafoje: "eilės"? Aš, kaip ir matau eiles, bet nesuprantu struktūros. (ar tai eilės?) Kadaise buvau parašęs nelabai besirimuojantį kūrinį ir jis buvo administratorių perkeltas į šiukšlių dėžę. (nors savotiškai ir rimavosi...) Tiesiog norėjau tik pasitikslinti, kas yra "eilės"? (grynai dėl savo bendro išprūsimo).'