***

Juk vieną dieną nebeliks tavęs,
Neliks ir šito miesto,
Stovės mergaitė vieniša
Centrinėj aikštėj
Ir žvelgs tuščiu žvilgsniu į gatvę.

Tai bus kita karta naujų turistų:
Maži vaikai, jų mamos,
Tėčiai ir seneliai
Klausysis praeities
Iš tekančių skaidrių lašų fontano,
Ant žemės krintančių.

Būrelis paauglių,
Parimusių prie sienos,
Senam, drėgme alsuojančiam akligatvy
Bandys pagauti laimės paukštę –
Gal juodą varną, gal balandį baltą.

Gal čia ilgėsiesi savęs,
Dar vieno žydinčio pavasario,
Praeinančių keleivių akyse
Švelnumas vakaro.