Tu į du

Sutraiškykit ją  savo didelėmis letenomis ir krauju danguje parašykite: “ Jau per vėlu prabusti! “
Žvakės jau seniai užgeso ir laikrodžiai nebetiksi. Niekada neskaičiavote laiko, nes tikėjot, kad laimingi valandų neskaičiuoja... Negirdėjot, kai krisdamos žvaigždės mušė jai amžinybės akimirką!
Maskatuojančiose baidyklės rankose laikraštis, kurio pagrindinė tema: “ Nesistenk, išnyksi viena“... vienumoje! Visada ją garbinai, nes manei, dangus tik vienas. Klydai - dangūs du, tik tu į du niekada nepersiplėši. Popieriniu  peiliu nugramdėte ledą nuo jos pilko veido ir smogėte  dangui. O, jūs labai taiklūs – pataikėte tiesiai į širdį (sveikinu!), jai ne taip skaudėjo, nors klyksmas pažadino akmeninę pūgą, kurios smūgiai  išnaikino visus prisiminimus apie ją – išnykusią . Dabar linksmiau, kai liūdnų nėra? Dabar tik tu į du...