Sapnas

atidžiai stebėk mano rankų judesius
jie klaidžioja temstančio miesto
skersgatviuos
šis miestas nepanašus į jokį kitą
naujų autobusų stotelės prie senų dvarų
šimtamečiai universitetai stūkso
šalia dangų siekiančių gyvenamų dėžių
ir tu važiuoji su manim kartu
į spektaklį
ne į šiaip bet kokį

aš jame vaidinu:

suvaidintuose rankų mostuose
slepiasi realus troškimas liesti tave
po pasirodymo tu - išauklėtas - ploji
vėliau - neišauklėtai - geriame smalsumo vyną
po bohemos prieglobsčio dangum

mojuoju tau atsisveikinimą
neik taip stipriai susigūžęs
atsisuk bent kartą ir
paleisk
paaiškinimo kas nutiko
ietis
siurrealiu žvilgsniu

bet tu traukiesi
o aš priimu atsakomybę
už abu

tave amžiams
be kaltės praryja
švintančio miesto
skersgatvis

aš nuodėme tampu

ačiū sau - prabundu