Tu - svajonė laukta

Žinau, kelias šitas taip tolimas,
Ir svajonė vėjui atiduota.
Rodos tolsta kasdien ir vėl atrinas,
Kaip loterija neišlošta.

Su pavasariu bundančiu ėjusi,
Prausta šalto lietaus tėkmėje,
Savo kelią gyvybe nusėjusi -
Taip norėjo užgimt tavyje.

Su vasaros saule spindėjusi
Žolienojų žalių rasose,
Visom pievų gėlėm išžydėjusi -
Taip norėjo pražyst tavyje.

Iš klevų spalvų rudenį gėrusi,
Liepsnojusių auksu laukuos,
Visą laikiną grožį susėmusi
Tau norėjo atnešti delnuos.

Žiemos snaigėm baltom išsipuošusi
Languos tapius sidabro freskas,
Apšerkšnijusiom raidėm įrašiusi
Tau savo svajones neštas.

Ir kokiu vardu man vadinti tai?
Kelias tolimas artimu taps.
Plauks jūrom mylėtų svajų laivai
Kol jie tavąjį uostą suras.

Kaip tave aš galėčiau pažinti?
Nei arti tu, nei  labai toli.
Negaliu niekaip nusiraminti -
Tu sukiesi minčių sukūry.

Tavo vardas iš ilgesio gimęs
Širdy šoka tango ritmu.
Vėjas savo kasas išsipynęs
Įsipainiojo pats tarp jausmų.

Nieko, niekio daugiau aš nenoriu
Ir tylėti jau nebegaliu.
Širdimi savo kelią dainuoju
Ir Meilės vardu vadinu.