neeilinis(eilinis) penktadienis

Du tukstanciai antirieji metai. rugsejo trylikta, penktadienis. Penktadienis trylikta.
Pabudau anksti ryte jausdamas kad visos kraugeriskos mano kuno lasteles laukia sios dienos, kaip ipatingos.
Iki darbo pradzios dar nemazai laiko - nusprendziau pasivaikscioti po mano mylima gimtojo Vilniaus senamiesti. Grazu, tylu. Bendra tyla drumscia tik pavienes masinos, bei gatviu slavejai, tiesiog izeidinedami zmoniu teises sluojantys is pacio ankstyvo ryto...
Nukrito plyta. toli nuo manes. Mus skyre geri desimt metru, taciau efektas vistiek neblogas.
tarsi ji butu kritusi tiesiai ant manes, o as ivykdes ypac sudetinga akrobatini manevra issisukau nuo jos. Tai kazkiek pamalonino ir nors tai tik vaizduote pasijutau sugebas tai ivykdyti ir realybej.
Pamazu nuzingsniavau ligi darbo.
Viskas ramu, dar anksti, taciau man nemaiso susitvarkyti popierius kuriu vakar nesutvarkiau del alkoholio perteklio mraujyje...
Klijentas po klijento ir visi kazkuo nepatenkinti. Matyt juos slegia sis penktadienis.
manes anaiptol.
Dirbu tarsi su pakylejimu, geros nuotaikos ir laukiantis konors neiprasto...
Taciau viskas kasdienishka. Iki skausmo kasdieniska. Iseinu papietauti. velgi nieko neiprasto, nebent avarija, kurios priezastimi tapo jauna porele, nusprendusi pasibuciuoti vidury kelio...
Mergina spejo pasitraukti.
Priejes pasisiuliau sudeti puzla is vaikino likuciu. Policija mane atstume. Matyt neivertino mano sugebejimu, arba nusprende pasilikti sia garbe sau. Na ka padarysi, tokia dabar ta lietuvos policija - nelinkus dalintis.
Laikas grizti...
Eiline porcija kazkuo nepatenkintu klijentu prablaske mane. As megaujuosi tuo, kad jie nepatenkinti. Nes nepatenkinta zmogu stebeti daug maloniau nei sintetine (o gal silionine) sypsena, kuri neatspindi nieko.
Darbo diena bega niuriai, nepalikdama jokio ispudzio (ech jau geriau paliktu bent slogu...).
Na ka padarysi. Grizes paziuriu zinias. Nieko idomaus. Keletas uzsimususiu, keletas uzmustu, keletas tu kuriuos ruosiasi uzmusti...
Darosi nyku, traukia prie miego. Iveikes save ir miego trukuma keliauju bastytis po naktini Vilniu. Grazus tas vilnius. atrestauruotas senamiestis, aptvarkytos gatves, tik keli kurmiai stabdo eisma Gedo prospekte, bet kad jau padarysi - grozis reikalauja auku... O as? kas as toks?
matyt zmogus, tiesiog visumos dalele nieko nelemianti, nieko neitakojanti. Gal man nusokti nuo dvylikaaukscio?
Ne, tada pats tapciau tokiu, nuo kokiu vercia pykinti.
Eilinis savizudis uzkerta man kelia svelniai istiksdamas ant pilko asfalto. Atsargiai perzengiu jo liekanas - juk negalima sutrukdyti policijos tyrimui. Vakareja. Taciau niekas i tai nekreipia demesio. Bandau sugalvoti, kaip paversti si penktadieni kazkuo piktai ypatingu...
Ne, mintys isgaravo bedirbant. Matau, kaip vaikezai vaiko juoda katina. Uz ka ji taip vargseli? Nejau del spalvos?
Sunerimstu, nes kelia perbega visiskai baltas katinas. Perdaug geras zenklas penktadieniui tryliktai.
Uz kampo baltaji pervaziuoja skubanti jauna mama su dvynuku vezimeliu. Dvynukai be perstojo rekia ir reikalauja demesio. Seku paskui mergina iki baltojo tilto, kur ji sumeta vaikus i ledine Neri.
Nesoku gelbeti - esu perdaug banalus, o be to tai nepagerintu gyvenimo nei motinai nei dvynukams. Dabar bent jau pasijaus kaip zuvys.
Na nyku. Ir niekur nesutinku jokio bendramincio.
Visi uzsieme savo rutina, na nieko nepadarysi. Griztu, prisedu prie svieciancios dezes, bet ir cia nerandu pasitenkinim. Rodo zinias, kurios liudnai nueteikiai. Visi zno kad greitai arteja pabaiga.
Man nesvarbu...
Atsigulu, susimastau.
Na ir kodel zmones bijo tokios eilines dienos kaip penktadienis trylikta?