Matau netikrumo vien atspindžius -
Kiek daug jų aplink iškeroję.
Mane būna - žodžiai apakina,
Lietumi už akių išlynoję.
Išvarvėję iš pykčio bereikšmio,
Aptaškydami sielą purvu.
Nebematosi kaip juos apeiti -
Pro atmerktas akis per tamsu.
Kiek daug netikrumo aplinkui -
Tik rodoma spindinti pusė,
Bet jei blizgučius tuos nurinktum -
Viduje, kaip kiaurymėje tuščia.
Daug kur slepias veiduos netikrumas,
Neatskirsi - kieno atspindys.
Po kauke - pagražintas kūnas
Nieko tikro tau nepasakys.
Žiūri ir atrodo jog matos
Atspindžiai netikrumo - veiduos.
Ir visi jie vienodo formato -
Už tą spindesį viską parduos.
Matau kaip pro rožinius akinius -
Visi šypsos į veidą gražiai,
O už nugaros žodžiais apakina.
Netikrumo visur atspindžiai...