Nepriklausomybės diena

Norėdamas paklausyti kaip debesys šniokščia,
užlipau ant stogo ir pažvelgiau į Žemę –
ji, brolyti, tikrai plokščia.
Prie kamino radau besiblaškantį kalėdų senį,
kuris žvaigždžių dulkes į maišą semia.
Skambant varpams bažnyčių,
o angeliškų panų chorui giedant tautišką giesmę,
iš dangaus snaigės krito lyg iš netyčių
į laisvos meilės aikštę, kur vienišos vaikšto
negimusių kūdikių sielos ir klausosi vėjo.
Ir taip man burkuojant su balandžiais ant stogo
(ne) priklausomybės diena (ne) pastebimai praėjo.