Vėjau

Ir ką gi tu man šįkart pasakysi?
Ką pašnibždėsi?
Kokią paslaptį išduosi?
Kokią dainą uždainuosi?
Vėjau...
Tu vis lėki pro šalį.
Pirmyn – atgal.
Vis pašiaušdamas mano plaukus,
Vis ką pašnabždėdamas man ausin.
Vėjau?!
A... Štai kur tu.
Lenki medžių viršūnes
Nešdamas auksinius lapus kažkur į tolį.
Keistas tu.
Tai verti iš kojų.
Tai švelniai glostai.
Pabarčiau...
Deja,
To padaryti negaliu.
Kodėl?
Juk pati esu tokia kaip tu.
Tu juokiesi?
Ne, aš nesišaipau...
Keistuoli,
Sustok nors minutėlę ir paklausyk,
Ką iš tikrųjų dainuoja mano širdis.
Negirdi?
Tai keistuolis.
Ji kalba apie tave.
Ne, nesijuok.
Šįkart aš rimtai.
Palauk! Palauk!
Nelėk taip greitai.
Nespėju paskui tave...
Žinai,
Tavo dainos mane pradžiugina.
Kodėl?
Cha, tu tikrai juokingas.
Tik tada suprantu,
Kad esi šalia manęs.
Kur leki?
Baik šiaušti spindintį vandens paviršių.
Nematau ten savęs...
Ir tavęs...
Paklausyk.
Ar girdi?
Gėlė pražydo.
Keistuolis...
Vėl kažkur dingo.
Ką sakei?
Aš irgi tave myliu.
Broli...