Atsiguliau pievoj į žolę,
Ištiesus rankas užsimerkiau
Ir rodės man dyksta sparnai,
Balti angelėlių sparnai.
Ir tais aš sparnais suplasnojau,
Įveikusi žemišką trauką
Lėtai ėmiau kilti į dangų
Baltais angelėlių sparnais.
Plasnojau ilgai ir ryžtingai.
Pažystamą erdvę palikus,
Praskriejau pro pirmąją žvaigždę
Pavidalu angelo balto.
Ir pralenkiau žemiškus dėsnius.
Nebūtų manim nieks tikėję...
Apskriejau aš visiškai viską
Pavidalu angelo balto...
2000 05 19