Šio vakaro nutikimas

Smarkiai lijo lietus. Taip smarkiai, kad mano pripildytas vandens kapišonas lenkė mano galvą atgal. Atsimenu ne viską, mat kas gyvenime atsimena apskritai viską? Tik durniai ir vagys. O aš- paprastas žmogus, neturiu ypatingų sugebėjimų. Esu tam, kad užsilenkčiau senas vienas namuose, o tai, kad aš miręs pastebėtų iš prasto mano buto einančio kvapo. Tai va, nesu ypatingas, bet tikinu save, kad dauguma tokie yra. Įsivaizduokit pasaulį, kur visi mat ypatingi. Pasaulis sprogtų nuo intelekto ir dėmesio stokos pertekliaus.

Šiek tiek nukrypus, atsimenu mokyklą. Atsimenu vieną klasiokę. Ji manė, kad ji ypatinga. Atsimenu pokalbį. Mes dviese po pamokų aptarinėjame pamokoje rašytą testą. Kol kas kalbame, kiek galvojame, kad gausime iš testo, kaip sekėsi suprasti uždavinius, bet staiga pokalbis nukrypo, kad klasiokė, kurios vardo neminėsiu, pradėjo kalbėti, ką ji šiandien valgė ryte. Ir staiga netekau progos kalbėti. Ji kalbėjo ilgai. Per tą laiką nuėjau į mokyklos valgyklą pietų. Valgiau vištienos kepsnį su burokėliais. Buvo labai skanu. Nusprendžiau grįžti pas klasiokę, nes pagalvos, kad nemandagus. Grįžęs radau ją dar šnekant. Priėjau prie jos ir tesiu pokalbį, lyg nebūčiau net išėjęs. Ji net nepastebėjo

Gerai, o dabar grįžtant prie to vakaro. Ėjau mažomis Kauno gatvelėmis. Buvo tamsu. Ėjau nerangiai žingsniuodamas, o tašyti akmenys man trukdė tvirtai padėti žingsnį. Įėjau į pagrindinę gatvę, kur barai ir salelėmis susibūriavę žmonės linksmai leido laiką. Bare, kuriame nesu buvęs, mano ūgio, šiek tiek pastorėjęs, vešliais antakiais apaugęs vyras gašliai lenda prie dar visai jaunos ir patrauklios išvaizdos merginos. Vyras girtas. Aiškiai iš merginos išvaizdos matyti, jog ji šaukiasi pagalbos, bet aplink žmonės net nekreipia dėmesio, turbūt nemato. Gerą minutę analizuoju situaciją. Užverda kraujas. Kumštis suspaustas. Įsižiūriu į vyriškį. Atrodo kaip fabriko darbuotojas, ir nenoriu įžeisti tuos, kurie dirba fabrike, bet tas vyriškis taip ir atrodė. Gaila tos merginos, ji fiziškai nieko negali padaryti, tas vyras dvigubai už ją didesnis. Vyras ima merginą už juosmens ir traukia arčiau savęs, garsiai rėkdamas: „Ko tokia be nuotaikos? Ateik arčiau, nebijok. “ Vyras savo suskilinėjusiomis lūpomis bando pabučiuoti merginą.  Dar stebiu šią situaciją. Noriu eiti jai padėti, bet nesikelia koja, todėl nusprendžiau toliau tęsti savo pasivaikščiojimą. Su kiekvienu žingsniu tolstu nuo tos gatvės. Tik paskutiniai vaizdai tesimatė – vyras dar lenda prie merginos, o mergina, dar prašydama pagalbos, jos nesulaukia. Stengiausi pamiršti, ką ką tik mačiau, ir eiti toliau.

Įėjau į man dar nematytą gatvę. Žiburiai mane akino, ir jaučiausi nusiraminęs. Priėjau prie pėsčiųjų perėjos. Pravažiuoja viena kita mašina. Noriu eiti per perėją, bet nenoriu sustabdyti eismo. Man nemalonu gaišti kitų žmonių laiką, nors ir teisėtai galiu pereiti per perėją. Todėl atokiau nuo gatvės bandau pamatyti tarpą, kada galiu eiti per gatvę nesustabdydamas mašinų. Radau ir perėjau. Čia maža detalė, bet einant mane užkabino pečiu. Atsisukau pažiūrėti, kas, bet net nekilo mintis, kad galėčiau kažką atgal jam padaryti. Čia tik atsitrenkimas – koks skirtumas.

Užsukau pakeliui į barą. Baras buvo pustuštis. Prie baro stalo sėdėjo jaunimas. Čia vienas iš tų barų, kur neprašo tavo amžiaus norit nusipirkti alaus. Atsisėdau tolėliau nuo jaunimo ir užsisakiau bokalą alaus, kad nuotaika pagerėtų. Visas baras tokioje prietemoje. Vos gali įžiūrėti žmonių veidus, ir viskas taip nejauku. Jaunimas, sėdintis arti manęs, vis kažko žvilgčioja. Juokiasi. Nejaukiai išgėriau alų ir kažkodėl labai supūtė pilvą. Iš  manęs besijuokiantis jaunimas ir mano supūstas pilvas sukūrė nemalonią situaciją man. Norėjau nešdintis iš čia, bet kažkaip nuoširdžiai nesinorėjo. Tiesiog negalėjau. Atrodė, esu sustingęs čia amžiams. Tik žiūriu į savo atvaizdą atsispindinčiame bokalo stiklinėje. Žiūriu į save, o stiklinėje matau šlykštų subjaurotą veidą. Atrodžiau lyg būčiau tris kartus degęs, keturis kartus pervažiuotas ir gerai gavęs į snukį. Ir sėdžiu ten.

Gerai pagalvojęs, supratau, kad nereikėjo man gerti to alaus bokalo. O pilvą pučia man iki dabar.