Pavasaris paklydo jausmų paletėj.
Skaudėjo ilgesiu ir meile
Pritvinkusi mana širdis.
O tu tyliai kitam glėby spurdėjai,
Galvodamas, kad meilė - kūnų sueitis.
Nekaltinu. Ir kas aš tokia?
Gyvenimas mane mylėt
Be atsako išmokė.
Jaučiu aš viską kas tavy.
Sugrįški į savę grėčiau.
Daug kartų Viešpatį meldžiau.
O gal netyčia klydau?
Gal būt gailėjaus, kad nespėjau.
Bet dar tikiu - pavasaris paklaidžiojas sugrįš.