kitaip...

... išsinėriau vėl iš
            savo odos,
kad nebejausčiau ja
  repliojančių dienų aštrumo...
kad nematyčiau, kaip
      pašiurpo kojos,
įšalus upėj joms
      nebesraunaus artumo...

... kad augantiems sparnams
    nereiktų prasikalt
pro odiniu šarvus..
  kad gyslomis tekėt galėtų
neapdulkėjęs dar
                          lietus...

-

... sudilęs kūno rėmas
mažyčio kambario viduryje -
manoji išnara susiraukšlėjus-
o kūnas - didelė žaizda...

--

Nedegino pašiurpusios
  odos nieks
aprūkusiame židiny...
      net neužrašė likusio
  gyvenimo istorijos
ant jos karšta dar anglimi...

---

... įsirangiau į tą sužvarbusi,
        rasota kombinzoną...
pasislėpiau giliausiam jo kampe
(susiriečiau mažiausio
          kojos piršto šone)...
Vėl pralaimėjau prieš save...