Mirštu.
Senku.
Manęs vis mažiau
(Ne) Noriu sustot
Ties tuo, ką baigiau
Kai viskas taip tuščia ir sieloj nėr triukšmo
Ramybė. Senka jau prarasto dugno
Likučiai. Svajoju pati nežinau
krentu ar senku aš kasnakt vis giliau
į ten kur filosofai kojos nekėlė
padėkit aš tik...
maža boružėlė
Sparnai.
Pakirpti, nurauti, nuraškyti
Nemokyk manęs dar kartą skraidyti
Neperėjai to savo kojom basom
ant dyglių ašmenų tarkos rankom griežtom
Nesuspaudė tavęs. Nenubloškė žemyn.
Tik tai man lemta mirt boružėlės artyn
nesileisiu.
Per daug jai skaudu mano pusėn
man skauda, kad tu..
Tu tuoj irgi jon pulsi..
Nesiartink, baisu,
juk nežadi grįžti
Palikęs mane ir sustojęs tame sukūry kur
baigiau tau moralą sakyti
Nebūt . nepareit . nežinoti kas vakar
Liepsna boružėlės likučių apako