Dvi Sekundės Iki Mėnulio

Mano celės durys užrakinamos iš vidaus
Kad naktį pašėlęs mėnulis nesugalvotų įsiveržti į mano vienutę.
Juk ir be jo čia netrūksta šešėlių slenkančių ledine nakties tyla.
Juk ir be jo čia natos susigeria į baltas sienas.
Jei ištiesčiau ranką - pasiekčiau mėnulį.
Glamonėčiau jį šiąnakt,
Leisčiau sapnuoti taškuotą sapną.
Nors paslėpiau jį pagalvėje
Ir užsiuvau aukso siūlais.
Mėnulis mano meilužis aklinoje tamsoje
Atsargiai pirštais liečiu ledinius jo pirštus ir stengiuosi sušildyt akių šviesa.
Aš žinau, kad Dievas mus mato.
Jis viską mato.
Jei kas parduotų man dvi sekundes pabėgčiau pas jį suklupčiau ant kelių ir maldaučiau atleidimo.
Dvi sekundės iki mano svajonės
Nakties sergėtojo
Mėnulio.