nakties paukščiai: Krilinas

dzievo Vėlino kadaise sakyta: nėr to kamuoliaus sûnkaus
kiek sûnkumas sûnkumjė baubų močia pritartų lyg rūpi
rinkie nerinkęs nelyg dėlių dėliones brydėm bridinėt
kraujosrūvos vilktakiais kemsynų vilkduobių šipyn
šipyn kraujo balose mėlynes skainiot ska nautics
rinkie nerinkęs lyg slėpinio receptuarijų pâ dažų

pasen Mr. Miyagi arb Mr. Satan pertarmei turb/klex

- Krilinai! - jie šaukė kitapus šviesos nei kad spalvos
- Krilinai! - taip bûdino bûdrą migkties atitolsmą

nuvyki šalin kurioje niekulių nykulių ničniekiausių
yr tûntas galybė gausų ir galingųjų būta šlėktantų
jied mainė kirvius ir tąšytų kelmų tošulių kirviašvyijsą
kuriuo užliepsnoj kirvulys palei medžiaus kamieno
kirvskiltis ir jos ỹra medžiaus dalis nei šventa nei
švenčiausioji posme šventam sakraliam Upåniš
parašyijt kirvio posmui rož/blex nei baladė nei
epas epiausias lyg rūp baubų močia nuklausė…

jin pakaušį kasys savo rankom atgrubusiom pēklą
įdėmiai nusiklausius tylės tartum rimts labai rimts
būt nusklausius / paskûm velnią šyijpsos nei kad
velns čion būt sakįs o sakįs / bus pati nežinion
nusiklausius’ perniek lyg pats velns būtų sakįs
per Niekus / dzievas pikčium bylos bet paskûm
susturės nėr čion buvę kad Jadzę pikčiujtų