Žemaitės meilė. Pradžia

Iš senovės lietuvių gyvenimo. Tai nėra pasakojimas apie rašytoja, kuri ant pinigo, tai pasakojimas apie didžiąją  meilę, apie senovės lietuvių būdą.

Pavakarys kaime. Kažkur toli aidi daina, arti taip pat skamba daina. Gegužinė. Vasara.
Jaunimas linksminasi. Sukasi pavienės poros. Kaimo bernai geria alų.

Jaunas.                Tai, su Onike šokai?
Vingis.                  Šokau. Turiu teisę. (rodo špygą). O tu krūmuose šikai. Lauksiu čia.. tupinčių.
Jaunas.                Nedrįsk taip kalbėti. Stovėjau už topolio – ženklo laukiau. Nuvyliojai, paškuda.
Vingis. juokiasi]    Tai ar aš?
Jaunas. [duoda į veidą] Mano Onikė - ar supranti, gyvuly?
[Vingis smūgį atlaiko. Rėžia atgal. Prasideda muštynės]
Riksmas.  Ragas. Ragas. Duok, Vingiui.
[Pačiame muštynių įkarštyje pasirodo Višinskis. ]
Višinskis.            Sustokit. Kas kaltas? Tamsos iškankinti. Badas jums atėmė protą. Kodėl? Kodėl Lietuva tai tik žodis? Kas kaltas, kad vienybės nebėra? Priespaudos pančiai sukaustė lietuvio širdį. Kas kaltas, kad lietuvis prieš lietuvį šoka? Knygas skaityti reikia, kad tamsus debesys pasitrauktų nuo jūsų proto. Šviesk, švieski, saule švietimo. Lietuvis lietuvį mylėti turi. Kova tik prieš blogį. Sakau, baikit tas mahalkes. Cit.. cit
[Višinskis gauna į snukį]
Višinskis.   
[Atskuba Žemaitė. Ji pasiguldo Višinskio kūną ant kelių]
Žemaitė.              Poviliuk, ar gyvas? Kam tu puoli į audrą? Taigi, pasimuš pasimuš ir savo keliais. Nueis. Ar nežinai tu kaimo bernų?
Višinskis.            Tai kaimo idiotizmas. Reikia, kad žmonės žinotų ir neluošintų savęs…[nukeipsta]
Žemaitė.              Varge tu mano. Visas kruvinas. Bet už teisybę stoja..
Vingis.  Baba, eik prie šieno, Poviliuks neišgyvens. Aš jam su dešine užvariau.
Žemaitė. Poviliuk.. nemirk.. kalbėk.. žodis dabar svarbiausia..
Višinskis.  Sudie, brangūs lietuviai..
Vingis.      Baba, gal iš kairės jam ciongų pakelt..
Višinskis.  Paduok man savo ranka, lietuvi, noriu tave apkabinti..
Vingis.      Eik, peklon..
Žemaitė. (gieda)  Ir sustingo vabalelis ant sausos šakelės..
                          ir išėjo Poviliukas į žemelę puti..
(Povilas  miręs)