Kodėl džiaugiuos atradus ligą,
Kurią kiekvienas nori nuslopinti?
Kodėl, kodėl baltą vėliavą keliu ir vėl?
Niekada nebenoriu pamiršti.
Lengvais vagono dundėjimais,
Lenkiant liūdnajį Lentvarį,
Dostojevskis saldžiai krizena,
mirties akivaizdoje žiūrint į ateitį.
Daugiau neskaudės,
Tavo akys mane gyvą suvalgė,
Taip troškau vilties,
Mano mielo lūpos ją perdavė.


Ugnija_


