Pačiam siauriausiam skersgatvy –
Italija kvepia.
Per pilvotus balkonėlius persisvėrę vaikėzai
montuoja laidinius-skardinius telefonus.
Sugedusius.
Tebūnie tai vyriausio brolio piršlybos –
kelnės suplyšę, švarko nėra,
o ir jaunoji –
suknelė sudilus – persiūta,
basutėse - smėlis.
Mergiotės susibėgę neberniokiškai
susikužda – štai jau visi kaimynai žino.
Ir nereikia niekam užjūrio princų,
nei lobių.
Užtenka linksmos operetės
ir dviejų meistro smuikų.
Tebūnie tai dar vienas mažas
per pilvotą balkonėlį persisvėręs vaikėzas
į telefono ragelį iš visų jėgų šaukiantis –
pagaliau išgirstas.
Ir atrodo tik paprasti žmonės, o
pačiam siauriausiam skersgatvy –
gyvenimu kvepia.